- sustojis
- sùstojis sm. (1), sū́stojis (1) 1. sustojimas, pertrauka: Gerai mašina eita: ne anttrūkiais, ne sū́stojais Žd. Mes esame be sustojo vaišinami nuo to laiko, kai tik čia atvykome rš. 2. priebėga, prieglobstis: Viešpats mano didysis sustojis Ns1859,3.
Dictionary of the Lithuanian Language.